Turbūt visi susimąstome, kaip pasaulį stebi mūsų augintiniai ar gyvūnai zoologijos sode? Nors būdo patikrinti, kaip vaizdą perteikia gyvūnų akys nėra, mokslininkai geba atkurti vaizdą tikrindami jų kolbeles – akies tinklainės fotosensorines ląsteles. Tyrimams taip pat naudojami spalvų testai, kurių metu atskleidžiama gyvūnų geba skirti atspalvius.
Gyvatės
Šie šaltakraujai ropliai pasaulį stebi dvejopai: dieną pakanka „įprasto“ regėjimo, o naktį orientuotis padeda aplinkos šiluma. Šviesiuoju paros metu pagrindiniu kriteriju renkantis auką gyvatei tampa jos judėjimas. Jei grobis sustingsta ir nekvėpuoja, gyvatė jo nelies, tačiau naktį ši situacija pasikeičia. Šalia akių esančios duobutės leidžia ropliams reaguoti į infraraudonuosius spindulius – aplinkui esančių objektų šilumą. Dėl šios priežasties šiltakraujams pasislėpti nuo gyvatės naktį itin sudėtinga.
Paukščiai
Paukščiai pasižymi itin puikia rega, o jos paslaptis – beveik triskart daugiau regėjimo ląstelių tinklainėje. Šį gebėjimą sustiprina ir UV (ultravioletinė) šviesa, kurią paukščiai mato ir naudoja orientavimuisi. Daugelio vabzdžių, sėklų ir uogų paviršius atspindi šviesą, todėl grobį susirasti jiems daug lengviau. Be to, paukščiai akyse turi ne žmonėms įprastas tris, o keturias kolbeles, todėl sugeba dar geriau atskirti tonus.
Šunys
Priešingai nei įprasta manyti, pasaulis šunims nėra juodai baltas – jie paprasčiausiai nemato kai kurių spalvų, pavyzdžiui, raudonos ir žalios. Be šio regėjimo sutrikimo šunys taip pat yra mažiau jautrūs šviesai, sunkiai atskiria pilkus atspalvius ir yra toliaregiai! Tai, ką statistinis žmogus gali pamatyti iš 20 metrų atstumo, šuo pastebės vos iš 6. Jei įdomu, kaip pasaulį stebi jūsų mylimas augintinis – įkelkite nuotrauką į šią svetainę ir pamatysite patys.
Katės
Mažai kam žinoma, bet kačių rega labai panaši į šunų – jos taip pat nesugeba atskirti tam tikrų spalvų, negali sutelkti žvilgsnio į toliau nei už 6 metrų esančius objektus. Tačiau liūdėti neverta – katės prastą regėjimą atperka savo uosle, o vietoj mums įprasto 180° regėjimo kampo, mato visus 200°!
Sraigė
Sodo ar namo kieme tikrai esate pastebėję lėtai savo keliu šliaužiančią sraigę. Pasirodo, kad šie gyvūnai mato išties nedaug – jie negali nei atskirti spalvų, nei sutelkti žvilgsnio į vieną objektą. Vis dėlto šalia šliaužiančią sraigę ar artėjantį grobuonį pastebėti gali – čia jai padeda gebėjimas atskirti skirtingus šviesos lygmenis.
Buliai
Įprasta manyti, kad koridos metu buliui raudona spalva sukelia tikrą įniršį. Šis mitas kartojamas ir posakiuose, ir patarlėse, tačiau nėra visiškai teisingas, nes iš tiesų buliai – daltonikai. Pasirodo, bulius ant raudonos skraistės puola ne dėl jos spalvos, o dėl paprasčiausio judėjimo. Raudona spalva naudojama dėl tradicijų ir kaip būdas kraujui maskuoti.
Musės
Musės gali pasigirti stipriausiais regos impulsais visoje gyvūnų karalystėje. Jų akys sudarytos iš tūkstančių receptorių, kurie leidžia musėms matyti itin platų lauką, o šviesą pažinti dar geriau nei žmonėms.
Bitės
Bitės sugeba regėti ultravioletinius spindulius, kurie padeda šiems vabzdžiams orientuotis nutūpus ant augalų. Bitės pastebi ant gėlių žiedų išsidėsčiusius raštus ir taip pasiekia gyvybiškai reikalingą nektarą. Be to, dėl gebėjimo matyti šviesos poliarizaciją, bičių rega leidžia joms puikiai orientuotis po saule ir taip suprasti laiką.
Arkliai
Arkliai turi puikią regą, tačiau su viena išimtimi – jie nemato to, kas stovi tiesiai jų panosėje. Vaizdas tarp akių laikomas šių gyvūnų akląja zona, todėl jie neretai eina nuleidę galvą. Dėl mažesnio kolbelių skaičiaus arklių rega laikoma dichromatine – jie mato tik žalią, mėlyną ir geltoną spalvas, tačiau negali atskirti raudonų atspalvių.
